Šią savaitę bibliotekoje vyko Šiaurės šalių literatūros savaitė. Kaip įprasta, Šiaurės šalių literatūros savaitė rengiama lapkritį, tamsiausiu metų laiku. Pagrindinė savaitės idėja yra labai paprasta: prie žvakių šviesos visiems kartu susibūrus skaityti knygą.
Šių metų Šiaurės šalių literatūros savaitė kvietė skaityti apie Šiaurės šalių gamtą. Meilė ir pagarba gamtai yra giliai persismelkusi mūsų kultūroje ir užima svarbią vietą Šiaurės šalių literatūros ir pasakojimų tradicijose. Šiaurietiška gamta mus ne tik sieja, bet ir byloja mums apie įvairovę ir turtingumą atšiauriame Žemės lopinėlyje. Per pandemiją netekę galimybės keliauti į pamėgtus tropinius paplūdimius ėmėme labiau domėtis savo kraštais – ugnikalniais vakaruose, ledynais šiaurėje, geltonai švytinčiais rapsų laukais pietuose ir tūkstančiais ežerų rytuose. Žmogaus ryšys su gamta yra pagrindinės šių metų skaitymams atrinktų knygų temos.
3–4 kl. mokiniai skaitė knygą „Jei sutiktum lokį” – Martin Glaz Serup iš Danijos ir Malin Kivelä iš Suomijos yra knygelės teksto autoriai, o iliustracijas kūrė Lina Bondestam iš Suomijos. Tai istorija apie veikėją, išsiruošusį į žygį miške, tačiau pagrindinis knygos veikėjas yra lokys. Žmogaus ir lokio susitikimas yra aprašomas žaismingai rimtai, visas pasakojimas balansuoja tarp faktų ir išmonės.
5–8 kl. mokiniai skaitė švedų rašytojo Patrik Svensson knygos „Apie ungurius ir žmones. Mįslingiausios pasaulio žuvies istorija“ ištrauką. Autorius pasakoja istoriją apie ant išnykimo ribos esančią rūšį, grožinius intarpus pindamas su mokslo populiarinimo tekstais. Skaitytojas kviečiamas leistis drauge į autoriaus vaikystės prisiminimus šalia lėtai tekančios upės ir laukinio gluosnio. Ten, šiaurietiškoje gamtoje, tėvą ir sūnų jungia tylus bendrystės jausmas.
Mokiniai ne tik skaitė, bet ir diskutavo apie lokio ir žmogaus susitikimą, kaip elgtis sutikus baltąjį lokį, vyresni – apie sūnaus ir tėvo santykius, žvejybą bei dalyvavo viktorinoje apie Šiaurės šalis.
Organizatorės Audronė Baležentytė ir Laura Bakšenskienė
Mokytojų rengimo kursai „STEM IR STEAM“ vyko Soverato mieste Kalabrijos regione Italijoje 2022 m. spalio 10-18 d.
Kursų metu buvo skiriama daug dėmesio kalbos tobulinimui taikant daugiakalbį metodą, naudojant neformalųjį švietimą, kad žmonės jaustųsi įtraukti į bet kokią veiklą ir galėtų išreikšti požiūrius bei dalytis patirtimi.
Taip pat ne mažiau svarbus dalykas – aktyvi vietinė savanorystė, įtraukianti piliečius ir kursų dalyvius mokytojus dalyvauti masiniuose renginiuose, atkreipiant dėmesį į vietos problemas ir ieškant sprendimų, suvokiant pasaulinius kritinius aspektus.
Jau eilę metų Kauno mokyklos susitelkia kilniam tikslui – padėti Kauno mokyklų bendruomenių vaikams, susidūrusiems su vaikų onkologinėmis ligomis. Šiais metais į kilnią paramos akciją „Pyragų diena 2022 „Rugutės“ vaikams“ aktyviai įsijungė ir visa Kauno Martyno Mažvydo progimnazijos bendruomenė. Lapkričio 10 dieną mokykloje vyko „Pyragų mugė“. Jau nuo pat ryto visa progimnazija pakvipo namuose keptais pyragais, keksiukais, sausainiais ir kitais nepaprastai skaniais kepiniais. Ne vienas mokinys ar mokytojas vis grįžo dar nusipirkti labiausiai patikusių saldumynų, net nuostabu, kaip greitai gausiai nukrauti stalai ištuštėjo. Taigi džiaugiamės, kad ši paramos akcija mūsų mokykloje tikrai pavyko. Jos metu surinkta beveik 400 eurų, kurie jau pervesti į „Rugutės“ fondą. Dėkojame VISIEMS mokyklos bendruomenės nariams už puikius kepinius, išradingumą, nuoširdumą ir, aišku, gerą širdį. Išskirtinai noriu padėkoti savo „Lyderių klubo“ nariams, kurių nuoširdus darbas mugės metu svariai prisidėjo prie jos sėkmės.
Vitalija Savickienė
Spalio 14 d. Kauno Martyno Mažvydo progimnazijoje, kaip ir visame pasaulyje, minima tarptautinė elektronikos atliekų diena. Įvairias veiklas integravome į 5-8 klasių formalųjį ugdymą: pamokų metu mokiniai žiūrėjo labai informatyvų VšĮ „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos“ parengtą filmuką, diskutavo apie elektroninės įrangos atliekų tvarkymą, perdirbimą, žalingą poveikį aplinkai bei žmonių sveikatai. Mokiniai ne tik sužinojo naudingų, įdomių dalykų (pvz., kad išmestais ausinukais galima tris kartus apjuosti planetą!), bet ir grupėse atliko su dalyko pamoka susijusias užduotis (pvz., užrašyti išgirstus tarptautinius žodžius ir išsiaiškinti jų reikšmes; užrašyti sunkesnės rašybos daiktavardžius, būdvardžius, veiksmažodžius ir paaiškinti jų rašybos taisykles; užrašyti pagrindines diskusijos tezes, suformuluoti problemas ir t.t.). Toks integralus mokymasis ne tik naudingas, bet ir įdomus. Kuo daugiau kalbėsime apie pasaulio problemas, tuo labiau nutolinsime jo pabaigą.
Puslapis 14 iš 103
