atviru duru2023 02

 

kvietimas mokytis2022

pav2023 01

Dar viena įtraukiojo ugdymo dedamoji – patirtinis mokymasis. Kaip vaikas galėtų siekti maksimalios pažangos šioje srityje? Per

  • SUKAUPTĄ PATIRTĮ, POMĖGIUS, VERTYBES.

Teigiama, jog šeima yra svarbiausia vaiko ugdymo institucija, svarbiausia aplinka, kurioje vyksta vaikų socializacija, svarbiausias veiksnys, lemiantis vaiko raidą. Šeimoje perteikiamos ir puoselėjamos tėvams ir vaikams svarbiausios vertybės, plečiamas vaiko akiratis, pastebimi ir puoselėjami vaiko pomėgiai, gabumai, talentai. Kuo daugiau vaikas patiria potyrių (regint, klausant, per jutimus, skonį), tuo daugiau informacijos jis perkelia į ilgalaikę atmintį, lavina mąstymą, atmintį, kalbą. Mokslininkai yra nustatę, kad kuo daugiau tėvai įsitraukia į vaiko ugdymą ankstyvajame amžiuje, tuo mažiau pagalbos jiems reikia vėlesniais mokymosi metais, tuo didesnę sėkmę vaikai patiria mokydamiesi, tuo laimingesni jie jaučiasi.

 

Kaip kaupiama patirtis? Pradedant nuo namų aplinkos: virtuvės, garažo, kiemo, einant į vis platesnį pasaulį. Kartu viską „įžodinant“, sudėliojant į nuoseklias sekas. Pagal galimybes vaiką galima įtraukti į įvairesnes veiklas: ekskursijas, spektaklius, keliones. Aptariant matytus dalykus, vietas, emocijas, kurias sukėlė pamatytos naujovės. Tai jau įsirašo į vaiko atmintį ir yra pagrindas plečiant patirtį ir žinojimą. Naujas žinias, patyrimus apie naujus dalykus jau galima jungti prie turimų, sieti į visumą, parodyti priežasties-pasekmės ryšius. Kalbėdami apie mokymosi pasiekimus, mokslininkai pabrėžia, kad bendras vaiko prusinimas, patirčių kaupimas ir aptarimas, duoda didesnę naudą vaiko mokymuisi, nei pagalba atliekant namų darbus.

  • SOCIALINAI ĮGŪDŽIAI IR GEBĖJIMAS BENDRAUTI

Socialiniai įgūdžiai ugdomi per vertybių formavimą. Jei jums svarbi pagarba kitam žmogui, vaikai stebėdami, kaip jūs bendraujate su kitais žmonėmis, savaime kartos jūsų bendravimo būdą ir mokysis jį atkartodami. Žinoma, pasitaikys situacijų, kuomet ta pagarba gali pradingti. Todėl svarbu dar papildomai kalbėtis apie tai, mokyti, kaip reikėtų teisingai pasielgti susidariusioje nemalonioje situacijoje. Kaip mes elgiamės su savo vaikais, taip vaikai elgiasi su kitais. Socialiniai įgūdžiai – tai  gebėjimas civilizuotai apginti savo nuomonę, mokėjimas susitarti ir kita. To vaikai mokosi stebėdami mus, suaugusiuosius.

Ir dar keli pastebėjimai apie bendradarbiavimą:

  • bendraamžių pagalbą vaikai perpranta ir priima geriau, nei mokytojų ar specialistų;
  • mokydamas draugą vaikas taip pat mokosi ir išmoksta dar geriau. Todėl skatinkite vaikus kreiptis pagalbos į kitus vaikus ir padėti, kai prašoma jų pagalbos. Taip ugdomas ir gebėjimas gyventi žmonių įvairovėje, priimti ir suprasti kitą.
  • ATSAKINGUMAS, PASITIKĖJIMAS SAVO JĖGOMIS, TIKSLO SIEKIMAS (ATKAKLUMAS), SAVARANKIŠKUMAS, SAVIKONTROLĖ

Atsakingumas ugdomas per galimybę rinktis. Pasirinkęs prisiima atsakomybę atlikti sutartą, pasirinktą dalyką (pvz.: neklausti vaiko valgysi ar ne (nes pasirinkimas gali būti ir „ne“, ir jis neįsipareigoja valgyti), bet klausti „suvalgysi du ar tris blynus?“. Čia vaikas pasirinkęs jau turi prisiimti atsakomybę ir išpildyti pasirinkimą). Pasirinkimas veikia daug geriau, nei paliepimas ar nurodymas.

Atsakingumą, pasitikėjimą savo jėgomis, savarankiškumą labai gerai ugdo namuose turimos pareigos. Jos turi būti vaikui įveikiamos, malonios (nors ir pareigos) ir labai svarbios. Pavyzdžiui, jei namuose laikote šuniuką ar kačiuką, vaiko pareiga būtų pasirūpinti, kad augintinis visada turėtų vandens. Jis jausis atsakingas ne tik už savo žaislų susitvarkymą, kas gal nelabai malonu, bet ir už katino gerbūvį (tai jau daug maloniau).

Išmokyti vaiką planuoti savo veiklą (pvz., aptarti ir susitarti dėl vaiko dienotvarkės: ką ir kada veiks grįžęs iš mokyklos, kiek laiko bus skiriama namų darbų atlikimui, būreliams, laisvalaikiui). Leisti pajausti pasekmes, jei dėl dienotvarkės nesilaikymo lieka nebaigti namų darbai ar nespėjama nuvykti į būrelio užsiėmimus.

  • TOLERANCIJA, EMPATIŠKUMAS

 Empatiškumas – tai gebėjimas suprasti kito žmogaus emocijas, elgesio priežastis, bet nebūtinai joms pritarti. „Ar gali būti didesnis stebuklas, nei gebėti pažvelgti kito akimis“. To mokomasi pirmiausia namuose. Pvz., jei mažoji sesutė pyksta, kad net žemė dunda😊, su vyresniuoju galima pasikalbėti, kad ji dabar yra pikta, nelaiminga, nes per dieną labai pavargo ir nebegali suvaldyti savo emocijų. Patarti, kad dabar sesutės geriau neerzinti, nes tai tikrai nepadės, o tik pakenks. Pasiūlyti vyresniajam padėti pakloti sesės lovytę, kad ji kuo greičiau galėtų patenkinti savo poreikį pailsėti. Čia irgi susiduriame su žmonių įvairove: sesė maža, brolis didesnis ir jau moka suvaldyti savo emocijas, tėvai – suaugę ir protingai reaguoja susidariusioje situacijoje.

VISI VAIKAI SAVYJE TURI POTENCIALĄ BŪTI NUOSTABIAIS.

TAI MŪSŲ DARBAS SUKURTI TOKĮ PASAULĮ, KURIAME ŠIS POTENCIALAS GALĖTŲ SKLEISTIS.

(S. GREENSPAN, 2007)

Pagal A. Bilbao knygą „Vaiko smegenys paaiškintos tėvams“ (2021) parengė
specialioji pedagogė Edita Šukienė