atviru duru2023 02

 

kvietimas mokytis2022

pav2023 01

VAIKO SAVYBĖS

  • ATMINTIS

„Jei istorija būtų dėstoma pasakos forma, ji nebūtų užmiršta“, - teigia Kiplingas. Turėti gerą atmintį - reiškia lengvai įsisavinti ir prisiminti. Gerai atsimenantis vaikas imliau mokosi, įsimena detales, jas susieja į visumą su jau žinomomis, prisimintomis detalėmis ir labiau mėgaujasi mokymosi procesu. Vaiko atmintis formuojasi ankstyvojoje vaikystėje, todėl tėvams čia tenka labai svarbus uždavinys – išlavinti vaiko atmintį.

 

Kaip tą daryti? Paprasčiausias ir pigiausias būdas – pokalbiai ir pasakojimai. Dažniausiai mamos savo vaikams pasakoja dabarties įvykius: ką šiandien veikė, kur buvo, ką matė, sudėlioja dieną į nuoseklų pasakojimą. Kuria istoriją. O jei dar įjungiama emocionali pasakojimo išraiška (intonacija, mimika, netikėti istorijos posūkiai), ta istorija dar geriau įsimenama. Tas pats ir su pasakomis. Jei skaitoma išraiškingai, geriau prisimenami pasakos herojai ir įvykių seka. Taigi rekomendacija – aptarti dienos įvykius, prisiminti, kas nutiko vakar, kas pasikeitė šiandien ir panašiai.

Viena iš puikios atminties paslapčių – tvarka. Kuo tvarkingiau sudėliosi atsiminimus, tuo lengviau juos prikelsi. Vaiko protas saugo padrikus prisiminimus. Tėvų užduotis – sudėlioti juos į nuoseklią tvarką. O sudėlioję į nuoseklią tvarką, skatinkite prisiminti ir įvykių detales.

  • KALBĖJIMAS IR KALBOS SUVOKIMAS. MĄSTYMAS. KŪRYBIŠKUMAS.

Jie tarpusavyje labai tampriai susiję. Kaip, beje, kalbėjimas ir kalbos supratimas susijęs su praktiškai visomis kitomis pageidaujamomis išugdyti vaiko savybėmis.

Mąstymas neatsiejamas nuo kalbos (kalbėjimo ir suvokimo). Einšteinas yra sakęs: „Jei norite, kad jūsų vaikas būtų protingas, – skaitykite jam pasakas. Jei norite, kad būtų labai protingas – skaitykite dar daugiau pasakų“. Pasakos ugdo, formuoja vertybes, nes kiekviena pasaka turi savo pamokantį moralą. Tuo pačiu jos ugdo ir plėtoja kalbą, žodyną. O išplėtota kalba – mąstymo, taigi ir protingumo pagrindas. Kalba mums padeda susidėlioti pasaulį, pavadinti daiktus, juos sugrupuoti į kategorijas, nusakyti priežasties-pasekmės ryšį, apibūdinti savo emocijas, savijautą, bendrauti ir bendradarbiauti su kitais ir kita. Mąstymas susijęs ir su kūrybiškumu. Kai sugretinamos tarpusavyje nepanašios idėjos, keliamos hipotezės ir išbandomi nauji veikimo būdai ar dalykai.

Tėveliams, auginantiems ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikus, o kartais ir pradinukus, pravartu pabūti „radiju“. Kalbėkite ir komentuokite viską, ką darote ar matote. „Įžodinkite“, įvardinkite vaikui pasaulį. Per daug tikrai nebus. Ir darbas „radiju“ ilgai netruks, tačiau vaikui duos labai didelę naudą. Pasakodami įtraukite į pokalbį ir vaikus, taip paskatindami kartu tyrinėti ir „į stalčiukus sudėlioti pasaulį“.

  • PASITIKĖJIMAS SAVO JĖGOMIS. SAVARANKIŠKUMAS

Tai viena nuo kitos priklausančios savybės. Pasitikintis savo jėgomis vaikas yra labiau savarankiškas. Ir atvirkščiai, savarankiškas vaikas labiau pasitiki savo jėgomis. Šios savybės bus labai vertingos įtraukiojo ugdymo procese. Jos ugdomos per tikėjimą vaiku, teigiamus paskatinimus. Čia taip pat labai svarbus saugaus prieraišumo tarp vaiko ir tėvų buvimas (apie tai – kituose straipsniuose).

Pagal A. Bilbao knygą „Vaiko smegenys paaiškintos tėvams“ (2021) parengė
specialioji pedagogė Edita Šukienė