atviru duru2023 02

 

kvietimas mokytis2022

pav2023 01

Pokyčiai yra neatsiejama švietimo sistemos dalis. Šiuo metu didelis dėmesys skiriamas įtraukiajam ugdymui, kurio tikslas – sukurti palankiausias sąlygas kiekvienam vaikui siekti aukš-čiausių jo galimybes atitinkančių rezultatų.
Tačiau tai ne tik naujos galimybės, bet ir nauji iššūkiai, kuriems visi galėtume pradėti ruoštis kuo anksčiau.


Svarbiausios vaiko savybės, reikalingos sėkmingam ugdymuisi, yra dėmesys ir motyvaci-ja. Ugdant vaikus įtraukiojo ugdymo kontekste, siūloma taikyti kuo įvairesnius ugdymo būdus, leisti vaikams patiems planuotis ugdymo procesą, rinktis vieną iš kelių galimybių. Todėl tampa labai svarbu jau nuo mažens šeimoje ugdyti vaikų savarankiškumą, stiprinti pasitikėjimą savo jėgomis, mokyti sukaupti ir išlaikyti dėmesį, mokyti laikytis susitarimų, taisyklių ir kitų svarbių dalykų, kurie padėtų vaikui ugdytis, augti ir siekti aukščiausių tikslų.

VAIKO SAVYBĖS, UŽTIKRINANČIOS UGDYMOSI SĖKMĘ ĮTRAUKIOJO UGDYMO KONTEKSTE

ĮTRAUKUSIS UGDYMAS

VAIKO SAVYBĖS

Mokykla – laboratorija.

Vaikas – tyrinėtojas.

Motyvacija (smalsumas), dėmesio koncentravimas, atmintis, mąstymas, kūrybiškumas, kalbėjimas ir kalbos supratimas, pasitikėjimas savo jėgomis, savarankiškumas

Patirtinis mokymasis,

ugdymo turinio personalizavimas

Vaiko sukaupta patirtis, pomėgiai, vertybės...

Bendradarbiavimas

Socialiniai įgūdžiai, gebėjimas bendrauti

Galimybė pasirinkti (užduotį, atlikimo laiką)

Atsakingumas, pasitikėjimas savo jėgomis, tikslo siekimas (atkaklumas), savarankiškumas, savikontrolė

Mokymasis gyventi žmonių įvairovėje

Tolerancija, empatiškumas

Šis skirstymas yra sąlyginis, nes kiekvienam įtraukiojo ugdymo komponentui gali būti reikšminga kiekviena vaiko savybė. Iš kitos pusės – kiekviena išugdyta vaiko savybė leis tikėtis geresnių pasiekimų ir pasitenkinimo savo veikla bet kurioje mokyklinėje veikloje.

VAIKO SAVYBĖS

  • MOTYVACIJA (SMALSUMAS)

Motyvacija skatina žmogų veikti, kurti, atrasti. Kai vaikas žino, ką pasieks atlikdamas vienokią ar kitokią veiklą, kai mato savo veikimo naudą, noras stengtis ir atlikti veiklą atsiranda, didėja ir išlieka. Vaikų motyvacijos pagrindas – skatinimo sistema be neigiamų vertinimų. Pvz.: „įdomu, kaip knygos herojus įveiks iškilusius sunkumus?“, bet ne „jei neperskaitysi knygos skyriaus, neisi į lauką“. Pastiprinimai, paskatinimas augina pasitikėjimą savo jėgomis, kartu ir motyvaciją veikti. Pagirti reikėtų pirmiausia už pastangas atlikti užduotį, o tik paskui už rezultatą. Nes vaikas, siekdamas pagyrimo (kas jam yra labai svarbu ir motyvuoja veikti), gali pradėti imti siekti mažiau pastangų reikalaujančių rezultatų (pvz., jei pagyrėte už gražiai nupieštą gatvę, kitą kartą gali siekti pagyrimo už nupieštą vieną namą). O pagyrę už tai, kaip tiksliai nupiešė namą, kaip stengėsi spalvinti neišeidamas iš namo kontūrų, kartu atkreipsite vaiko dėmesį į tai, kas piešinyje yra svarbiausia, ir motyvuosite stengtis toliau. Pozityvi augimo mąstysena yra tokia: aš dar nemoku, bet jei pasimokysiu – išmoksiu (aukšta savivertė – patys motyvuoja save). Didžiausias atpildas vaikui – kitų pripažinimas.

  • DĖMESIO KONCENTRAVIMAS

Dabartinių vaikų veiklos tempas greitas, nes aplinka greitai besikeičianti. Vaikai perstimuliuojami ir jiems tampa sunku sukaupti dėmesį ties viena veikla. Dėmesys – tarsi langas, per kurį bendraujame su pasauliu. Iš pradžių vaikas tik trumpą laiką koncentruoja dėmesį į judantį, šviesą ar garsą skleidžiantį daiktą. Vėliau išmoksta valdyti dėmesį ilgiau ir laisviau, išmoksta pabūti ramus ir ilgiau ar trumpiau žaisti ar dirbti vienas. Neatitraukite vaiko nuo veiklos tol, kol jis pats susikaupęs žaidžia ar atlieka užduotis.

Didžiausias dėmesio priešas – ekranai (telefono, kompiuterio, televizoriaus). Styvas Džobsas ir Bilas Geitsas savo vaikams neleido naudotis išmaniaisiais įrenginiais tiek ilgai, kiek tik buvo galima. Mokslininkai, tyrinėję ekranų įtaką vaiko smegenims, teigia, kad naujosios technologijos teigiamai neprisideda prie smegenų raidos. O žala – reikšminga. Ypač kai kalbame apie dėmesį. Nes per greitas ir paviršutiniškas, gatavai paruoštas žaidimų turinys nepalieka laiko sukaupti ir sąmoningai išlaikyti dėmesį. Tai lydi prie dėmesio sutrikimo. Pediatrai siūlo vaikams iki 6 metų visiškai neduoti ekranų arba juos labai smarkiai riboti.

Dėmesio priešas yra ir pervargimas. Grįžę iš mokyklos vaikai jau būna gerokai pavargę, tad tuomet geriausia vaikui leisti pabūti laisvam, pajudėti, nes fizinė veikla, kartu su miegu ir tinkama mityba, yra kokybiškos smegenų veiklos pagrindas.

Jei imatės su dėmesio išlaikymu susijusios veiklos, darykite tai ramioje, be pašalinių trukdžių aplinkoje. Fone gali skambėti tyli, rami muzika. Sutelkite dėmesį į dabartinę akimirką. Stebėkite, kaip plaukia debesys, plevena medžių lapai, čiulba paukščiai, kažkur klega vaikai ar pravažiuoja mašina. Dėmesio koncentracija – gebėjimas tam tikrą laiką išlaikyti dėmesį, siekiant užbaigti pradėtą veiklą. Jei matote, kad užbaigti veiklą bus sunku, paskatinkite tai padaryti, parodydami, keli žingsneliai liko iki pabaigos, nuramindami ir patikindami, kad jam tai tikrai pavyks.  

Pagal A. Bilbao knygą „Vaiko smegenys paaiškintos tėvams“ (2021) parengė
specialioji pedagogė Edita Šukienė