Spausdinti

2018 m. balandžio 26 d. Kauno Martyno Mažvydo progimnazijoje vyko respublikinė mokslinė-metodinė mokytojų konferencija, skirta pilietiškumo ugdymo inovacijų paieškoms bei Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečiui, „Kultūrinės-pilietinės tapatybės ir nuolatinio mokymosi poreikio ugdymo sąsajos“.
Patirtis rodo, kad kuo mokinys kultūringesnis ir pilietiškesnis, tuo jis žingeidesnis, kūrybiškesnis bei labiau motyvuotas, tuo aukštesni jo pasiekimai. Tad mokytojai buvo pakviesti pasidalinti patirtimi, kaip įvairiose bendrojo ugdymo įstaigose kultūrinis-pilietinis ugdymas integruojamas į formaliojo ir neformaliojo ugdymo dalykus, kaip tai atsispindi mokinių pažangoje, su kokiomis problemomis susiduriama ir kaip jos sprendžiamos.

Plenariniame konferencijos posėdyje įžvalgomis ir patirtimi dalijosi garbūs svečiai. Kauno Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčios kunigas Emilis Vasiliauskas savo pranešime „Pilietiškumas, kultūra ir bažnyčia“ kalbėjo apie tai, kaip krikščionybė ugdo pilietį, kokie yra kunigo ir mokytojo sąlyčiai auginant sąmoningą asmenybę ir skleidžiant visuomenei šviesą.
Lektorė Gintė Žulytė, kino edukatorė, medijų antropologė, VšĮ „Meno avilys“ steigėja ir projektų vadovė pranešime „Atviras pilietiškumas? Kino edukacijos patirtys“ pasakojo apie įdomius, naudingus projektus bei kino edukacijos programas; rodė mokinių kurtų filmų, nustebinusių savo brandumu, ištraukas; pristatė nemokamų filmų, padedančių kalbėti su vaikais svarbiomis socialinėmis temomis, bazes internete.
Arūnas Šileris, „Vyturio“ leidyklos vadovas, IBBY (Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Lietuvos skyrius) valdybos narys, vertėjas pranešime „Patriotizmas, programinė literatūra ir gyvenimas“ svarstė apie pilietiškumo, patriotiškumo ir kultūros sąvokas; kalbėjo apie ugdančius pilietį tekstus ir knygas, apie mokyklos ir šeimos įtaką vaiko auklėjimui.
Salomėja Bitlieriūtė, ŠMM UPC kvalifikacijos tobulinimo skyriaus metodininkė, pilietinio ugdymo vadovėlių ir mokomųjų priemonių autorė pranešime „Praktiniai patarimai, kaip organizuoti įprasmintą pilietiškumo ugdymą mokykloje“ kalbėjo apie pilietiškumo ugdymo tikslus Lietuvoje ir Europoje bei apie ugdomas kompetencijas; supažindino su pilietiškumo ugdymo dėmenimis formaliajame ir neformaliajame ugdyme; pristatė naujas, įdomias ir naudingas mokymo priemones: vadovėlius, internetines svetaines, edukacinius žaidimus bei pamokas Valstybės pažinimo centre; papasakojo apie projektą „Pažink valstybę“.
Antroje konferencijos dalyje trijose grupėse mokytojai aktyviai diskutavo, išsakė savo požiūrį, nuomonę, pasidalino patirtimi, įvardino problemas ir pasidžiaugė pasiekimais - kiekvienas sau atrado naujų idėjų ir tobulėjimo krypčių. 
Didžiausia problema ta, kad pilietiškumas Lietuvoje kaip atskiras dalykas dėstomas tik 9-10 klasėse, kai tuo tarpu daugelyje kitų Europos šalių tam skiriama žymiai daugiau laiko ir dėmesio. Kita vertus, ugdyti pilietį privalome kiekvienas, nuolat, visur ir visada – tam nebūtinas vadovėlis, -užtenka asmeninio pavyzdžio, gero filmo ar knygos...
Salomėja Bitlieriūtė konferenciją užbaigė klausimu: „Paklausk savęs, ar tai, ką tu darai šiandien, priartina tave prie to, kur tu nori būti rytoj?“ Rytojus bus toks, kokias vertybes vaikuose ugdome šiandien.

Auksė Petruševičienė,
Kauno Martyno Mažvydo progimnazijos
direktoriaus pavaduotoja ugdymui